- pakuždėjimas
- pakuždė́jimas dkt. Svarbiáusia yrà sàvo klaidų̃ suprati̇̀mas ir jų̃ apgailė́jimas, o ne pakuždė́jimas kùnigui į aũsį.
.
.
šnibždėjimas — sm. (1) K, DŽ, šnibždėjimos ind. 1. P, N, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šnibždėti 1: Rodos, vėl pasigirs tie jautrūs šnibždėjimai ir tylūs nusijuokimai, nuo kurių tirpdavo jai širdis J.Gruš. | refl. NdŽ: Tuo tarpu nuo karvių grįžo jau ir jaunoji Tūmaitienė,… … Dictionary of the Lithuanian Language